1. Liūdesys nebūtinai reiškia, kad sergate depresija
Liūdesys yra tokia normali emocija, kuri labai tinka daugeliui mūsų visų patiriamų išgyvenimų. Kas būtų, jei niekada nesijaustume liūdni? Galbūt mums nepatinka jaustis prislėgtiems, tačiau būtų labai keista to visai nepatirti. Taigi visi kartais būname liūdni, o prasta nuotaika yra labai dažna patirtis, su kuria visi susiduriame. Kadangi visi žinome, ką reiškia jaustis liūdniems, galime suprasti, kodėl sirgti klinikine depresija yra taip baisu; tik pagalvokite, kad taip jaučiatės nuolat – o klinikinės depresijos epizodas gali trukti kelis mėnesius, ne visada psichiatrijos klinika yra ta vieta kai reikia kreiptis iškart, pabandykite palaukti kol tai praeis, bet jei kartosis tada galite pagalvoti apie tą variantą.
Tam, kad būtų galima apibrėžti klinikinę depresiją ir kad ji būtų laikoma psichikos sveikatos sutrikimu, šie gerai žinomi jausmai iš tikrųjų turi išlikti ilgą laiką (bent porą savaičių) ir iš tikrųjų trukdyti jūsų gyvenimui. Net ir taikant šią griežtą apibrėžtį, depresija yra antra pagal dažnumą psichikos sveikatos problema po nerimo, dėl kurios žmonėms reikia pagalbos.
2. Nebūtinai turi būti akivaizdi depresijos priežastis
Nors depresijos epizodas gali būti susijęs su sunkiu gyvenimo įvykiu, pavyzdžiui, darbo praradimu, ne taip paprastai suprantama, kad klinikinę depresiją taip pat gali išprovokuoti išgyvenimai, kurie nebūtinai susiję su atpažįstamai liūdinančiais įvykiais. Pavyzdžiui, stresas, nors streso šaltinis tiesiogiai ir nesukelia liūdesio, gali sukelti tas pačias emocijas, kurias žmogus patiria dėl akivaizdžiai liūdinančios patirties. Daugeliui sergančiųjų viena iš labiausiai nerimą keliančių problemų yra ta, kad depresija kartais, atrodo, pagerėja, bet paskui vėl sugrįžta be aiškios priežasties. Dėl to sergantieji gali su nerimu bijoti, kad depresija atsinaujins, net jei jie neserga depresija. Laimei, tinkamas gydymas gali labai sumažinti depresijos pasikartojimo tikimybę.
3. Depresiją ne visada atskleidžia liūdesys
Kaip ir dėl daugelio psichikos sveikatos sutrikimų, kai kuriems žmonėms labai sunku pripažinti, kad jie turi problemų, net patiems sau. Depresija gali atsiskleisti įvairiais būdais: kai kurie žmonės gali tapti irzlūs arba pernelyg daug gerti. Tačiau yra keletas požymių, kurie labai dažnai pasireiškia kartu ir kurie dažnai siejami su depresyvia nuotaika, pvz:
negalėjimas mėgautis dalykais, kurie anksčiau patiko
nuolat jaučiate nuovargį
miego sunkumai
prarandate apetitą
lytinio potraukio praradimas
tiesiog prarandate susidomėjimą bet kokia veikla
nuolatinis dirglumas arba susijaudinimas
jausmas, kad neverta gyventi
4. Priežastis ir pasekmė – depresiją gali lemti kitos pagrindinės ligos
Psichiatrai visada labai gerai žino, kad kartu su depresija gali pasireikšti ir kiti psichikos sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, nerimas arba neurologinės raidos sutrikimai, tokie kaip ADHD, arba iš tikrųjų sukelti depresiją. Kartais depresiją gali sukelti ir fizinės sveikatos būklės, pavyzdžiui, hormonų sutrikimai. Būtent dėl plataus psichikos ligų išmanymo psichiatro dalyvavimas diagnozuojant psichikos sveikatos būklę yra toks svarbus.
Taip pat svarbu apie psichikos sveikatą galvoti atsižvelgiant į fizinę sveikatą ir fizines ligas. Protas ir kūnas iš tikrųjų nėra atskirti, todėl mūsų vaidmuo yra labai svarbus pripažįstant vadinamąjį gretutinį sergamumą. Psichiatrai yra gydytojai. Mes nustatome medicinines diagnozes, atsižvelgdami į visus fizinius ir psichinius veiksnius. Atkreipdami dėmesį į fizinius simptomus ir turėdami platų medicinos žinių bagažą, kuris suteikiamas turint medicininį išsilavinimą, kartais atpažįstame tai, kas neatitinka žinomo modelio, ir tai ištiriame.
Depresija kartais gali kamuoti žmones, kuriems taip pat būna neįprastai pakilios nuotaikos periodų, kurie yra bipolinio afektinio sutrikimo dalis. Svarbu pranešti savo psichiatrui arba šeimos gydytojui, jei jums pasireiškė ne tik depresija, bet ir pakili nuotaika, nes tai gali reikšti, kad kai kurie gydymo būdai jums gali būti naudingesni nei kiti.
Mes, psichiatrai, diagnozę nustatysime remdamiesi jūsų aprašytų jausmų intensyvumu, jų poveikiu jūsų gyvenimui ir jų pobūdžiu per tam tikrą laiką. Kartais depresija sergantys žmonės galvoja apie savižudybę, todėl vienas iš klausimų, kuriuos visada užduoda psichiatras, yra tas, ar pacientas yra galvojęs apie savęs žalojimą arba savižudybę.
5. Depresija ne visada reiškia, kad jums reikės vartoti antidepresantus
Žmonės dažnai nerimauja dėl antidepresantų vartojimo. Šiuolaikiniai selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) gali būti naudingi daugeliui žmonių, padedantys valdyti depresiją. Jie gali būti labai veiksmingi, ypač kai vartojami vidutinio sunkumo ar sunkiam epizodui gydyti. Deja, žmonės gali baimintis, kad jų šeima ir apskritai visuomenė (ypač darbovietė) antidepresantų vartojimą laikys silpnumo požymiu. Toks nerimas gali atgrasyti žmones nuo pagalbos ieškojimo. Maždaug du trečdaliai antidepresantus išbandžiusių žmonių mano, kad jie yra naudingi, nors kai kuriems žmonėms tenka išbandyti kelis skirtingus vaistus, kad rastų tinkamiausią. Geriausias asmuo, galintis jums patarti šiuo klausimu, yra psichiatras. Antidepresantai paprastai yra saugūs vartoti ir gerai toleruojami, nors jie gali sukelti šalutinį poveikį, apie kurį jis ar ji galės jums papasakoti. Gerą antidepresantų apžvalgą siūlau rasti NHS Choices puslapyje šia tema.
Taip pat svarbu pasakyti gydytojui, jei jau vartojate vadinamuosius papildomus vaistus. Pavyzdžiui, nors jonažolė šimtmečius vartojama kaip liaudiškas vaistas nuo depresijos, mokslinių įrodymų apie jos naudą net ir lengvos ar vidutinio sunkumo depresijos atveju yra nedaug, tačiau ji tikrai gali sukelti šalutinį poveikį, jei ją vartojate kartu su receptiniais antidepresantais.
6. Psichiatrai antidepresantus skiria ne visiems, kurie serga depresija.
Antidepresantai yra tik vienas iš būdų padėti sergant depresija ir jie tinka ne visiems. Konsultacijos metu psichiatras aptars, kokie gydymo būdai turi geriausius įrodymus ir gali būti tinkamiausi jums kaip asmeniui. Jis aptars su jumis, kaip šį gydymą galima gauti tiek NHS, tiek privačiai. Be to, naudingas pagalbos šaltinis gali būti ir kitos organizacijos, pavyzdžiui, labdaros organizacijos (pvz., MIND). Vis dažniau rekomenduojame naudotis programėlėmis ir internetinėmis pagalbos paslaugomis, taip pat yra naujausių klinikinių įrodymų, kad TMS – transkranijinė magnetinė stimuliacija – gali būti veiksminga.
Depresija paprastai gydoma derinant trijų rūšių gydymą: medikamentais, pokalbių terapija (įskaitant savipagalbos metodus) ir gyvenimo būdo pokyčiais, padedančiais pirmiausia sumažinti ir kontroliuoti depresiją, o vėliau išmokti atpažinti ją sukeliančius veiksnius ir galbūt kontroliuoti ir net panaikinti galimybę ateityje smukti žemyn.
Egzistuoja daug įvairių kalbėjimo gydymo būdų, o tam tikros terapijos rūšys įgyja vis daugiau įrodymų. Dažniausiai depresijai gydyti taikoma kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda atpažinti galinčias kilti neigiamas mintis ir moko, kokį poveikį jos turi, bei būdų joms valdyti. Yra nemažai knygų ir interneto šaltinių, kuriuose naudojami tie patys principai ir kurie gali padėti žmonėms sukurti sistemą, padedančią atsigauti nuo depresijos.
Fizinis aktyvumas ir gyvenimo struktūros palaikymas yra naudingi mums visiems ir tikrai gali padėti depresija sergantiems žmonėms. Tiesiog reguliariai užsiimti kokia nors veikla, net ir tokiais paprastais dalykais kaip vaikščiojimas, gali padėti. Dešimties minučių per dieną pakanka, kad pasikeistų situacija, jei tai daroma reguliariai.
7. Negalite su tuo tiesiog susidoroti – jums reikia pagalbos
Kai kurie žmonės bando patys susikurti būdus, kaip susidoroti su depresija, užuot ieškoję pagalbos. Šie būdai gali atrodyti naudingi, nes sumažina tiesioginę kančią, tačiau dėl jų depresija gali užsitęsti ilgiau. Geras to pavyzdys – izoliavimasis, siekiant išvengti stresą keliančių situacijų. Nors tai padeda sumažinti stresą, ilgainiui gali sukelti savų problemų. Psichiatras arba terapeutas dažnai bandys padėti žmonėms rasti būdų, kaip atsigauti nuo depresijos keičiant tokius nenaudingus įveikos mechanizmus.
Alkoholio ar laisvalaikio narkotikų vartojimas siekiant susidoroti su depresija kelia ypatingą pavojų, nes gali padidinti jūsų gyvenimą ir apsunkinti pasveikimą. Miego problemos taip pat būdingos depresijai ir daugeliui kitų psichikos sveikatos problemų. Lengva įgyti blogų įpročių, pavyzdžiui, valandų valandas lovoje žiūrėti televizorių, todėl verta išsamiau aptarti miego problemas su psichiatru.
