Kategorijos
Maistas

Ar riebalų degintojai yra saugūs?

Riebalų degintojai turi daugybę trūkumų. Jie nėra reguliuojami, jų sudėtyje yra abejotinų sudedamųjų dalių ir nėra tikėtina, kad jie suteiks jums išraiškingą figūrą. O kai kurie iš jų yra visiškai pavojingi.

Jei svarstote apie šiuos papildus, pirmiausia pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. „Pacientai ne visada atvirai pasakoja, kokius papildus vartoja. Tačiau riebalų degintojų sudedamosios dalys gali sąveikauti su vaistais ir sukelti rimtų problemų, todėl svarbu įsitikinti, kad gydytojas apie tai žino”, – sako Matteo.

Riebalų deginimas natūraliu būdu
Vietoj riebalų deginimo papildų Matteo rekomenduoja atkreipti dėmesį į savo mitybą. „Galite rinktis natūralų požiūrį – maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra medžiagų, galinčių paskatinti svorio metimą”, – sako ji.

Kava ir žalioji arbata
Kad išvengtumėte per didelių dozių ir galimo šalutinio poveikio, Matteo pataria vengti papildų, kurių sudėtyje yra kofeino ar žaliosios arbatos ekstrakto. Vietoj to išgerkite porą puodelių kavos arba žaliosios arbatos ir pajuskite galimą naudą. „Tik venkite daug grietinėlės ir cukraus, ypač jei jūsų tikslas – numesti svorio”, – priduria ji.

Baltymai
„Mūsų organizmui tenka sunkiau skaidyti baltymus nei angliavandenius ar riebalus, todėl padidinus baltymų kiekį racione galima pagreitinti medžiagų apykaitą”, – sako Matteo. Baltymai taip pat padeda kontroliuoti apetitą.

Tačiau dėl per didelio baltymų kiekio galite suvalgyti daug daugiau kalorijų, nei jums reikia, o tai reiškia, kad svoris ne kris, o didės. Kad nepersivalgytumėte, Matteo siūlo baltymus gauti iš maisto, o ne iš baltyminių kokteilių ar papildų. „Vištiena, kalakutiena, kiaušiniai ir žuvis yra puikūs liesų baltymų šaltiniai”, – sako ji.

Skaidulos
Skaidulos taip pat yra puikus pasirinkimas, jei norite numesti riebalų. Tačiau papildai nėra geriausias būdas jų gauti, sako Matteo. „Maistines skaidulas geriausiai virškiname, jei gauname jų su maistu, o ne su maisto papildais.” Laimei, yra daug skanių daug skaidulų turinčių maisto produktų.

Apibendrinimas
Deja, nėra stebuklingo maisto papildo, kuris saugiai ištirpdytų kilogramus. „Visi norėtų greito sprendimo. Bet jei tai skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra”, – priduria ji. „Kalbant apie svorio metimą ir riebalų deginimą, stebuklingos tabletės nėra.”

Kategorijos
Maistas

koldūnai sriuba

Koldūnai, koldūnai, koldūnai, koldūnai… Kas nėra rusiška klasika? Juos lengva pagaminti, bet jie skanūs – žodžiais to neapsakysi, nes visi žinome, kad naminiai koldūnai yra 1000 kartų skanesni už parduotuvinius, o jei jie pagaminti su meile, tai jau pasaka.

Pagaminau maltos kiaulienos koldūnus, kurių buvo 74 mini ir 36 dideli. Skaičius priklauso nuo norimo dydžio.

Sudedamosios dalys koldūnai sriuba

Tešlai:
250 ml kambario temperatūros vandens
Druska 1 šaukštelis.
Kiaušinis 1 kiaušinis
Kvietiniai miltai ±600g
Įdarui:
400 g faršo (turiu naminio kiaulienos arba kiaulienos ir jautienos 50/50)
Svogūnai 200 g
Česnakas 1 skiltelė
Druska pagal skonį
Pipirų pagal skonį
Koldūnų prieskonių 1 šaukštelis (neprivaloma)
50 ml ledinio vandens (įdarui)
Maisto gaminimo instrukcijos
1. Paruoškite tešlą. Dubenyje sumaišykite vandenį, kiaušinį ir druską.

2. Tada palaipsniui suberkite miltus ir užminkykite minkštą ir elastingą tešlą. Nepermaišykite tešlos, nes su ja turi būti lengva dirbti ir ji neturi būti per daug standi. Paruoštą tešlą uždenkite ir palikite 15-20 minučių pailsėti.

3. Įdarui mėsą ir svogūną sumalkite mėsmale, česnaką pertrinkite per presą. Jei turite maltos mėsos, svogūną ir česnaką galite sumalti blenderiu.

4. Į maltą mėsą įpilkite vandens, įberkite druskos, pipirų ir prieskonių pagal skonį, tada išmaišykite iki vientisos masės.

5. Likusią tešlą padalykite į dalis, kiekvieną jų plonai iškočiokite, stikline iš tešlos išpjaukite apskritimus (stiklinės skersmuo priklausys nuo koldūnų dydžio ir skaičiaus). Į kiekvieno apskritimo vidurį įdėkite įdaro, suspauskite tešlą kaip koldūnams ir abu galus apačioje sujungkite.6. Koldūnus užšaldykite arba išvirkite pasūdytame vandenyje.

Dabar, kai koldūnai sriuba jau paruošti, galite gaminti manty ant kreminės tešlos.

Kategorijos
Maistas Sveikatos patarimai

Kodėl kai kurie bijo pirkti CBD aliejų internetu?

CBD produktai, pavyzdžiui, aliejus, šiuo metu yra labai populiarūs gaminiai. Visgi fizinėse parduotuvėse siūlomas asortimentas yra gana nedidelis, o internetu pirkti daugelis iki šiol bijo. Dažnai žmonės argumentuoja tuo, jog CBD produktai iš interneto gali būti neoriginalūs arba pardavėjai gali apgauti ir neatsiųsti prekių. Gaila, bet bijančių pirkti internetu vis dar pasitaiko. Tačiau tokia baimė nėra pagrįsta. Tie, kurie perka iš Lietuvos, neturi baimintis, jog gaminiai bus prastos kokybės ar neatkeliaus. Jei gaminiai bus neoriginalūs, galėsite juos grąžinti. Na, o jei bus nepristatyti, galėsite pareikalauti, kad būtų grąžinti pinigai. Dėl to baimintis nereikia. Visgi tai negalioja perkantiems iš užsienio. Pasitaiko, kad žmonės perka CBD produktus iš užsienio ir nusivilia. Produktai iš užsienio gali neatitikti standartų, todėl pirkti juos gana rizikinga. Tie, kurie nori gaminius įsigyti saugiai, turėtų pirkti Lietuvos parduotuvėse.

Ar CBD aliejus internete kainuoja pigiau?

CBD aliejus – CBD joy  internete dažniausiai kainuoja pigiau, tačiau pasitaiko išimčių. Kai kurie pardavėjai fizinėse parduotuvėse galbūt siūlo brangesnes kainas, tačiau kartais taiko nuolaidas, kurios padeda sutaupyti. Tačiau dažniausiai pigesnes kainas gali pasiūlyti internetinės parduotuvės, taip pat ir nuolaidos būna didesnės. Tad tie, kurie renkasi CBD aliejų pagal kainą, turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog internetinėse parduotuvėse kainos kur kas pigesnės.

Kaip pasirinkti tinkamą produktą?

Norint pasirinkti tinkamą produktą, reikia suprasti, kad rinktis reikia ne pagal kainą, o prekės ženklą ir stiprumą. Atkreipkite dėmesį į tai, kokie tyrimai buvo atlikti. Jei pardavėjas informaciją slepia, tuomet pasidomėkite, kodėl ji slepiama. Kiekvienas pardavėjas, perkantis kokybiškus produktus iš gamintojų, turi ne tik informaciją apie jų sudėtį, bet ir atliktus tyrimus. Nepamirškite pasidomėti ne tik tuo, bet ir kitais dalykais, pavyzdžiui, atsiliepimais. Kartais užtenka perskaityti kelis atsiliepimus, jog būtų galima suprasti, ar produktais kokybiškas ir verta pasitikėti pardavėju. Deja, bet iki šiol pasitaiko, jog kai kurie perka nepasidomėję ir nukenčia, nes produktų kokybė būna prasta.

Kategorijos
Maistas

Atvejis dėl viso maisto papildų

Standartinėje amerikietiškoje mityboje (SAD) trūksta daugelio gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų. Ši dieta, kurią daugiausia sudaro fasuoti pusgaminiai ir mažai natūralių maisto produktų, prisidėjo ne tik prie nutukimo epidemijos, bet ir prie didelio mitybos trūkumo. Nors yra daug komercinių vitaminų ir mineralų papildų, jie gaminami dirbtiniu būdu, kuris mažina biologinį prieinamumą ir skatina cheminį užterštumą. Kadangi amerikiečiai vargu ar grįš prie namuose užauginto maisto tiesiai iš savo daržo, Amerikoje trūkstamos mitybos problemą galima išspręsti naudojant viso maisto papildus, kurie yra vitaminų, mineralų ir fitonutrientų turtingi produktai, pagaminti iš tikrų maisto koncentratų.

Standartinės amerikietiškos mitybos problema

XX a. pirmoje pusėje dauguma amerikiečių maitinosi sveikai, visaverčiu maistu, nes neturėjo kito pasirinkimo. Visą maistą augino šeima arba jį gaudavo iš vietinių šaltinių. 1900-aisiais Amerika buvo daugiausia agrarinė visuomenė, dauguma žmonių gyveno kaimo vietovėse ir galėjo patys užsiauginti maisto. Per pastarąjį šimtmetį įvyko masinė migracija į miestus. Tai reiškia, kad net ir turėdami noro, dauguma žmonių nebeturi galimybės patys užsiauginti maisto. Arba dėl to, kad nėra žemės, arba dėl to, kad daugelis nežino, kaip tai padaryti, labai nedaug žmonių turi sodą ir dar mažiau žmonių gamina baltymus – pieno produktus ir augina gyvulius.

Nepaisant šios besivystančios migracijos, Antrojo pasaulinio karo metais šeimos buvo skatinamos turėti „pergalės sodą”. Taip buvo siekiama ne užtikrinti, kad amerikiečiai turėtų puikią mitybą, bet iš tikrųjų užtikrinti, kad amerikiečių šeimos apskritai galėtų save išmaitinti, o didžiąją dalį komercinės maisto produkcijos būtų galima siųsti kariams užsienyje. Tai buvo paskutinis laikotarpis istorijoje, kai Amerika didžiąją dalį savo mitybos gavo iš vietoje užauginto maisto.

Maždaug nuo šeštojo dešimtmečio amerikiečiai ėmė suvokti vitaminų ir mineralų vertę savo mityboje. Tai paaiškėjo, nes atsirado vis daugiau iš anksto paruoštų, labai apdorotų maisto produktų ir ėmė trūkti maistinių medžiagų.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, daugelis šeimų tapo šeimomis, gaunančiomis dvi pajamas. Be to, dabar daug daugiau vienišų tėvų vieni augina vaikus. Tai reiškia, kad daugumoje šeimų visi suaugusieji, esantys bet kurioje šeimoje, greičiausiai dirba ne namuose visą darbo dieną, todėl lieka nedaug laiko maisto ruošimui, o juo labiau maisto gamybai. Amerika tapo pusfabrikačių tauta, kuri didžiąją dalį maisto produktų vartoja iš nenatūralių maisto šaltinių.

Supakuoti ir lengvai paruošiami maisto produktai yra tik maisto produktai. Nors juose gali būti angliavandenių, baltymų, riebalų ir kai kurių „būtinų” maistinių medžiagų, jie nėra tikras maistas. Visa maisto tiekimo grandinė yra užteršta ir apdorota cheminėmis medžiagomis, todėl daugelis amerikiečių nežino, kiek mažai maistinės vertės turi kasdien vartojamas maistas. Daug dėmesio viešojoje erdvėje ir švietimo srityje skiriama vadinamajai maisto piramidei. Tobulą amerikiečių mitybą sukūrusios vyriausybinės ir švietimo agentūros niekada iš tiesų nesigilino į maistinių medžiagų trūkumą, išskyrus rekomenduojamą paros normą (RPN) pagrindinių vitaminų ir mineralų, tokių kaip vitaminas A, vitaminas D ir kalcis.

Nors šie rekomenduojami suvartojamų vitaminų ir mineralų kiekiai gali būti absoliuti apatinė riba, būtina norint išvengti akivaizdžių ligų dėl jų trūkumo, tokių kaip skorbutas ar rachitas, jie vargu ar yra pakankami ir atspindi tik nedidelę dalį maistinių medžiagų, esančių visaverčiame maiste, būtinų sveikatai stiprinti ir ligoms išvengti.

Krizė Amerikoje: Krizė Amerikoje: nutukimas ir kitos ligos dėl prastos mitybos

Pastaraisiais metais Amerikos mityboje daugiausia dėmesio skiriama riebalų mažinimui ir angliavandenių didinimui. Šia minties kryptimi buvo siekiama sumažinti didėjančią nutukimo epidemiją, tačiau per pastaruosius 20 metų nutukimas išaugo iki tokių skaičių, kurie amerikiečiams atrodo kaip krizė. Iš tikrųjų per pastaruosius 20 metų nutukusių suaugusių amerikiečių skaičius padidėjo 60 % ir pasiekė precedento neturintį lygį – beveik 35 % suaugusių amerikiečių laikomi nutukusiais. Dar blogesnė padėtis yra ta, kad panašus skaičius, t. y. maždaug 32 %, amerikiečių vaikų turi antsvorio arba yra nutukę. Pirmą kartą Amerikos istorijoje šių vaikų gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė nei jų tėvų ar senelių.

Dėl to kilo širdies ligų, diabeto ir kitų su svoriu susijusių problemų epidemija, kurios rekordiškai dažnai pasireiškia ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vos 18 mėnesių amžiaus vaikų. Papildomos ligos, kurios gali būti susijusios su tinkamų maistinių medžiagų, išskyrus paprastus vitaminus, trūkumu amerikiečių mityboje, gali būti įvairios ligos – nuo imuninių sutrikimų, susijusių su tokiomis ligomis kaip reumatoidinis artritas, vilkligė ir vėžys, iki psichiatrinių ir neurologinių ligų, tokių kaip ADHD, autizmas ir depresija.

Dauguma žmonių mano, kad nutukimas atsiranda tik todėl, kad žmonės per daug valgo. Nors iš dalies tai tiesa, nutukimas taip pat atsiranda dėl to, kad nuolat vartojamas netinkamas maistas. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kai amerikiečiai maitinosi daugiausia natūraliu, visaverčiu maistu tiesiai nuo ūkio iki stalo, nutukimas buvo itin retas reiškinys.

Pasikeitus agrarinės visuomenės mitybai, kai maistingųjų medžiagų turtingas maistas buvo keičiamas į urbanizuotą, labai perdirbtą, dirbtinį maistą, bendras suvartojamo maisto kiekis išaugo. Iš dalies taip yra todėl, kad nors organizmas gauna daugiau kalorijų iš didesnio maisto kiekio, jam vis tiek trūksta maistinių medžiagų, todėl žmogus valgo dar daugiau. Be to, dėl sėslaus gyvenimo būdo mūsų organizmui iš tikrųjų reikia mažiau maisto nei tada, kai gyvenome ir kiekvieną dieną dirbome ūkyje, tačiau vis tiek valgome daugiau dėl tinkamų maistinių medžiagų trūkumo, lengvai gaunamo perdirbto maisto gausos ir kitų psichologinių būklių, pavyzdžiui, valgymo iš streso. Galiausiai Amerika tapo nutukusių, bet vis dar nepakankamai maitinamų ir sergančių ligomis žmonių tauta.

 

 

Kategorijos
Maistas

Trys unikalūs varškės apkepo receptai

Jei reikėtų sudaryti pačių skaniausių lietuviškų patiekalų dešimtuką, varškės apkepas būtinai į jį pakliūtų. Tai gardus desertas, kurį lengva paruošti, kuriuo negėda pavaišinti svečią ir kuris yra pakankamai sotus ir maistingas. Jei norite išmėginti naują varškės apkepo receptą, pateikiame jums tris unikalius receptus. Nedvejodami išmėginkite juos ir užtikriname, jog nuo šiol turėsite daugiau nei vieną mėgstamą varškės apkepo receptą.

Varškės ir avižinių dribsnių apkepas

Šiam gardžiam apkepui reikės: 400 gramų varškės, poros kiaušinių, stiklinės pieno, 100 gramų avižinių dribsnių, razinų, 50 gramų manų kruopų, cukraus, druskos, šiek tiek sviesto. Pakaitinkite pieną ir sumaišykite jį su avižiniais dribsniais. Būtų gerai, jei dribsniai 15 minučių pabrinktų. Iš anksto pamerkite razinas ir šiek tiek palaikykite vandenyje, o tuomet vandenį nupilkite. Patogiame inde išmaišykite kiaušinius, manus, varškę, druską ir cukrų. Masė turėtų būti vienalytė. Kai viskas gerai išmaišyta, suberkite razinas ir masę dar kartą permaišykite. Kepimo formą ištepkite sviestu ir supilkite į ją apkepo masę. Apkepas kepamas iki 180° C įkaitintoje orkaitėje. Kepkite apkepą apie 30 minučių, jo paviršius turėtų būti šiek tiek apskrudęs. Apkepą tinka valgyti su grietine, jogurtu, mėgstama uogiene arba šių pagardų mišiniais.

Tradicinis varškės apkepas su razinomis

Apkepo gamybai reikės: 500 g varškės, 4 kiaušinių, 3 šaukštų cukraus, 3 šaukštų manų kruopų, stiklinės pieno, 50 gramų sviesto, razinų, cukraus ir druskos (pagal skonį). Pirmiausia užpilkite manų kruopas pienu ir pabrinkinkite jas apie pusvalandį. Paimkite du gilius indus ir atskirkite kiaušinių trynius nuo baltymų. Į kiaušinių baltymus supilkite cukrų ir gerai išplakite. Kiaušinių trynius permaišykite su varške. Tuomet į varškės masę supilkite ištirpintą sviestą, sudėkite išmirkytus manus, įberkite druskos. Visą masę gerai išmaišykite ir tuomet supilkite į ją išplaktus kiaušinių baltymus, suberkite razinas. Apkepą kepkite mėgstamame kepimo inde, orkaitę įkaitinkite iki 180° C. Apkepui iškepti reikės apytikriai 40 minučių.

Varškės apkepas su maskarponės sūriu ir jogurtu

Šiam beprotiškai skaniam varškės apkepui reikės: 400 gramų liesesnės varškės, 100 gramų maskarponės sūrio, trijų kiaušinių, pasirinkto skonio jogurto, manų kruopų, cukraus pudros. Dubenyje gerai išplakite kiaušinius, tuomet sudėkite varškę, maskarponės sūrį, suberkite cukraus pudrą ir viską gerai išmaišykite. Manų kruopas užpilkite jogurtu ir leiskite joms išbrinkti. Kai manai jau minkšti, sumaišykite juos su apkepo mase. Kepimo indą ištepkite riebalais. Varškės apkepą kepkite iki 175° C įkaitintoje orkaitėje. Apkepas turėtų kepti apie 30-40 minučių. Jei nesate įsitikinę, ar jau iškepė, patikrinkite apkepo vidurį išgnybdami šiek tiek masės ir paragaudami. Be to, apkepo viršus turi šiek tiek apskrusti.

Jei varškės apkepą kepate svarbios šventės stalui, naudokite originalias kepimo formas. Šiandien galima įsigyti pačių įvairiausių silikoninių formų, todėl jūsų iškeptas apkepas gali tapti įdomia staigmena. Jeigu apkepą kepate vaikams, papuoškite jį keliais spalvotais saldainiais ar guminukais. Vasaros metu rekomenduojame iškeptą apkepą gardinti šviežiomis trintomis uogomis, papuošti jį šviežiai nuskintu mėtos lapeliu.

Trys unikalūs varškės apkepo receptai