Kategorijos
Maistas

Atvejis dėl viso maisto papildų

Standartinėje amerikietiškoje mityboje (SAD) trūksta daugelio gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų. Ši dieta, kurią daugiausia sudaro fasuoti pusgaminiai ir mažai natūralių maisto produktų, prisidėjo ne tik prie nutukimo epidemijos, bet ir prie didelio mitybos trūkumo. Nors yra daug komercinių vitaminų ir mineralų papildų, jie gaminami dirbtiniu būdu, kuris mažina biologinį prieinamumą ir skatina cheminį užterštumą. Kadangi amerikiečiai vargu ar grįš prie namuose užauginto maisto tiesiai iš savo daržo, Amerikoje trūkstamos mitybos problemą galima išspręsti naudojant viso maisto papildus, kurie yra vitaminų, mineralų ir fitonutrientų turtingi produktai, pagaminti iš tikrų maisto koncentratų.

Standartinės amerikietiškos mitybos problema

XX a. pirmoje pusėje dauguma amerikiečių maitinosi sveikai, visaverčiu maistu, nes neturėjo kito pasirinkimo. Visą maistą augino šeima arba jį gaudavo iš vietinių šaltinių. 1900-aisiais Amerika buvo daugiausia agrarinė visuomenė, dauguma žmonių gyveno kaimo vietovėse ir galėjo patys užsiauginti maisto. Per pastarąjį šimtmetį įvyko masinė migracija į miestus. Tai reiškia, kad net ir turėdami noro, dauguma žmonių nebeturi galimybės patys užsiauginti maisto. Arba dėl to, kad nėra žemės, arba dėl to, kad daugelis nežino, kaip tai padaryti, labai nedaug žmonių turi sodą ir dar mažiau žmonių gamina baltymus – pieno produktus ir augina gyvulius.

Nepaisant šios besivystančios migracijos, Antrojo pasaulinio karo metais šeimos buvo skatinamos turėti „pergalės sodą”. Taip buvo siekiama ne užtikrinti, kad amerikiečiai turėtų puikią mitybą, bet iš tikrųjų užtikrinti, kad amerikiečių šeimos apskritai galėtų save išmaitinti, o didžiąją dalį komercinės maisto produkcijos būtų galima siųsti kariams užsienyje. Tai buvo paskutinis laikotarpis istorijoje, kai Amerika didžiąją dalį savo mitybos gavo iš vietoje užauginto maisto.

Maždaug nuo šeštojo dešimtmečio amerikiečiai ėmė suvokti vitaminų ir mineralų vertę savo mityboje. Tai paaiškėjo, nes atsirado vis daugiau iš anksto paruoštų, labai apdorotų maisto produktų ir ėmė trūkti maistinių medžiagų.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, daugelis šeimų tapo šeimomis, gaunančiomis dvi pajamas. Be to, dabar daug daugiau vienišų tėvų vieni augina vaikus. Tai reiškia, kad daugumoje šeimų visi suaugusieji, esantys bet kurioje šeimoje, greičiausiai dirba ne namuose visą darbo dieną, todėl lieka nedaug laiko maisto ruošimui, o juo labiau maisto gamybai. Amerika tapo pusfabrikačių tauta, kuri didžiąją dalį maisto produktų vartoja iš nenatūralių maisto šaltinių.

Supakuoti ir lengvai paruošiami maisto produktai yra tik maisto produktai. Nors juose gali būti angliavandenių, baltymų, riebalų ir kai kurių „būtinų” maistinių medžiagų, jie nėra tikras maistas. Visa maisto tiekimo grandinė yra užteršta ir apdorota cheminėmis medžiagomis, todėl daugelis amerikiečių nežino, kiek mažai maistinės vertės turi kasdien vartojamas maistas. Daug dėmesio viešojoje erdvėje ir švietimo srityje skiriama vadinamajai maisto piramidei. Tobulą amerikiečių mitybą sukūrusios vyriausybinės ir švietimo agentūros niekada iš tiesų nesigilino į maistinių medžiagų trūkumą, išskyrus rekomenduojamą paros normą (RPN) pagrindinių vitaminų ir mineralų, tokių kaip vitaminas A, vitaminas D ir kalcis.

Nors šie rekomenduojami suvartojamų vitaminų ir mineralų kiekiai gali būti absoliuti apatinė riba, būtina norint išvengti akivaizdžių ligų dėl jų trūkumo, tokių kaip skorbutas ar rachitas, jie vargu ar yra pakankami ir atspindi tik nedidelę dalį maistinių medžiagų, esančių visaverčiame maiste, būtinų sveikatai stiprinti ir ligoms išvengti.

Krizė Amerikoje: Krizė Amerikoje: nutukimas ir kitos ligos dėl prastos mitybos

Pastaraisiais metais Amerikos mityboje daugiausia dėmesio skiriama riebalų mažinimui ir angliavandenių didinimui. Šia minties kryptimi buvo siekiama sumažinti didėjančią nutukimo epidemiją, tačiau per pastaruosius 20 metų nutukimas išaugo iki tokių skaičių, kurie amerikiečiams atrodo kaip krizė. Iš tikrųjų per pastaruosius 20 metų nutukusių suaugusių amerikiečių skaičius padidėjo 60 % ir pasiekė precedento neturintį lygį – beveik 35 % suaugusių amerikiečių laikomi nutukusiais. Dar blogesnė padėtis yra ta, kad panašus skaičius, t. y. maždaug 32 %, amerikiečių vaikų turi antsvorio arba yra nutukę. Pirmą kartą Amerikos istorijoje šių vaikų gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė nei jų tėvų ar senelių.

Dėl to kilo širdies ligų, diabeto ir kitų su svoriu susijusių problemų epidemija, kurios rekordiškai dažnai pasireiškia ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vos 18 mėnesių amžiaus vaikų. Papildomos ligos, kurios gali būti susijusios su tinkamų maistinių medžiagų, išskyrus paprastus vitaminus, trūkumu amerikiečių mityboje, gali būti įvairios ligos – nuo imuninių sutrikimų, susijusių su tokiomis ligomis kaip reumatoidinis artritas, vilkligė ir vėžys, iki psichiatrinių ir neurologinių ligų, tokių kaip ADHD, autizmas ir depresija.

Dauguma žmonių mano, kad nutukimas atsiranda tik todėl, kad žmonės per daug valgo. Nors iš dalies tai tiesa, nutukimas taip pat atsiranda dėl to, kad nuolat vartojamas netinkamas maistas. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kai amerikiečiai maitinosi daugiausia natūraliu, visaverčiu maistu tiesiai nuo ūkio iki stalo, nutukimas buvo itin retas reiškinys.

Pasikeitus agrarinės visuomenės mitybai, kai maistingųjų medžiagų turtingas maistas buvo keičiamas į urbanizuotą, labai perdirbtą, dirbtinį maistą, bendras suvartojamo maisto kiekis išaugo. Iš dalies taip yra todėl, kad nors organizmas gauna daugiau kalorijų iš didesnio maisto kiekio, jam vis tiek trūksta maistinių medžiagų, todėl žmogus valgo dar daugiau. Be to, dėl sėslaus gyvenimo būdo mūsų organizmui iš tikrųjų reikia mažiau maisto nei tada, kai gyvenome ir kiekvieną dieną dirbome ūkyje, tačiau vis tiek valgome daugiau dėl tinkamų maistinių medžiagų trūkumo, lengvai gaunamo perdirbto maisto gausos ir kitų psichologinių būklių, pavyzdžiui, valgymo iš streso. Galiausiai Amerika tapo nutukusių, bet vis dar nepakankamai maitinamų ir sergančių ligomis žmonių tauta.