Kategorijos
Verslas

Polietileniniai maišeliai istorija

Polietileniniai maišeliai (polietileniniai maišeliai) pirmą kartą pagaminti 1957 m. JAV; jie buvo naudojami sumuštiniams, duonai, vaisiams ir daržovėms pakuoti. Iki 1966 m. į juos buvo pakuojama beveik trečdalis JAV pagamintų kepinių. Iki 1973 m. Vakarų Europoje pagamintų polietileninių maišelių kiekis pasiekė beveik dvylika milijonų vienetų. 1982 m. didžiuosiuose prekybos centruose pradėti pardavinėti plastikiniai maišeliai su rankenomis („marškinėlių maišeliai”). Iki 2002 m. bendras metinis pasaulyje pagamintų plastikinių maišelių kiekis pasiekė penkis trilijonus vienetų.

Polietileninių maišelių rūšys

Skaidri pakuotė, pagaminta iš mažo ir (arba) didelio tankio polietileno, atliekanti apsauginę funkciją (apsaugo produktus nuo drėgmės ir purvo). Geriausių šios rūšies pakuočių gamybos lyderės yra Kinija ir Rusija: jos gamina 5 mikrometrų storio polietileno maišelius.

Krepšiai su lopais ir kilpomis rankenomis, pagaminti iš didelio / vidutinio / mažo tankio polietileno ir laminatų. Juos pagaminti yra sunkiausia. Jų rankenos gali būti  priklijuotos.
Šiukšlių maišai, pagaminti iš mažo / didelio tankio polietileno arba iš mišinio. Į jų medžiagą dažnai dedama dažiklių. Jie būna be rankenų, su „marškinėlių” tipo rankenomis arba su dirželiais surišimui.
Firminiai polietileniniai maišeliai – ant jų dažnai būna užrašytas įmonės prekės ženklas.

Polietilenas

Polietilenas yra termoplastinis etileno polimeras; tai labiausiai paplitęs pasaulyje naudojamas plastikas. Jis atrodo kaip vaškinė balta masė (ploni lakštai yra skaidrūs ir bespalviai). Ši medžiaga atspari cheminėms medžiagoms ir šalčiui; ji yra izoliatorius ir amortizatorius; įkaitinta ji minkštėja, o atvėsinta kietėja. Žmonės kartais painioja ją su celofanu – panašia augalinės kilmės medžiaga.

Polietileną 1899 m. išrado vokiečių inžinierius, tačiau tada jis nebuvo plačiai paplitęs. Dviejų britų inžinierių pastangomis jis pradėjo plisti 1933 m. Pirmiausia jis buvo naudojamas telefono kabeliams, o šeštajame dešimtmetyje pradėtas naudoti polietileniniams maišeliams maisto pramonėje.

Polietilenas gaminamas etileno polimerizacijos būdu. Skiriamas didelio, vidutinio ir mažo tankio polietilenas. Polietilenas yra atsparus vandeniui, nereaguoja su šarmais, druskų tirpalais ir rūgštimis. Laikui bėgant jis termiškai sensta.

Polietilenas Naudojimas

– Pakavimo plėvelė.
– Pakuotės (buteliai, plastikinės dėžutės ir butelių dangteliai)
– Vamzdžiai (kanalizacijos, drenažo, vandentiekio ir dujų tiekimo).
– Izoliacinė medžiaga.
– Šarvai neperšaunamoms liemenėms.
– Valčių ir keturračių korpusai, dalys ir techninė įranga bei namų apyvokos daiktai.
– „Labai didelės molekulinės masės polietilenas” naudojamas medicinoje sąnarių kremzlėms pakeisti.

Aplinkosaugos klausimai

Polietileninių maišelių neekologiškumas lemia tai, kad daugelis jų naudojami labai trumpą laiką, o vėliau išmetami. Kasmet pasaulyje sunaudojama apie 5 trilijonus vienetų. Milijonai tonų plastikinių šiukšlių, išmetamų į vandenynus, yra kova, su kuria aplinkosaugininkai kovoja ir šiandien.

Daugiau informacijos apie polietileninius maišelius rasite svetainėje https://www.epaka.lt/ Čia rasite daugiau straipsnių ir patarimų apie  prekes

 

 

Kategorijos
Maistas

Atvejis dėl viso maisto papildų

Standartinėje amerikietiškoje mityboje (SAD) trūksta daugelio gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų. Ši dieta, kurią daugiausia sudaro fasuoti pusgaminiai ir mažai natūralių maisto produktų, prisidėjo ne tik prie nutukimo epidemijos, bet ir prie didelio mitybos trūkumo. Nors yra daug komercinių vitaminų ir mineralų papildų, jie gaminami dirbtiniu būdu, kuris mažina biologinį prieinamumą ir skatina cheminį užterštumą. Kadangi amerikiečiai vargu ar grįš prie namuose užauginto maisto tiesiai iš savo daržo, Amerikoje trūkstamos mitybos problemą galima išspręsti naudojant viso maisto papildus, kurie yra vitaminų, mineralų ir fitonutrientų turtingi produktai, pagaminti iš tikrų maisto koncentratų.

Standartinės amerikietiškos mitybos problema

XX a. pirmoje pusėje dauguma amerikiečių maitinosi sveikai, visaverčiu maistu, nes neturėjo kito pasirinkimo. Visą maistą augino šeima arba jį gaudavo iš vietinių šaltinių. 1900-aisiais Amerika buvo daugiausia agrarinė visuomenė, dauguma žmonių gyveno kaimo vietovėse ir galėjo patys užsiauginti maisto. Per pastarąjį šimtmetį įvyko masinė migracija į miestus. Tai reiškia, kad net ir turėdami noro, dauguma žmonių nebeturi galimybės patys užsiauginti maisto. Arba dėl to, kad nėra žemės, arba dėl to, kad daugelis nežino, kaip tai padaryti, labai nedaug žmonių turi sodą ir dar mažiau žmonių gamina baltymus – pieno produktus ir augina gyvulius.

Nepaisant šios besivystančios migracijos, Antrojo pasaulinio karo metais šeimos buvo skatinamos turėti „pergalės sodą”. Taip buvo siekiama ne užtikrinti, kad amerikiečiai turėtų puikią mitybą, bet iš tikrųjų užtikrinti, kad amerikiečių šeimos apskritai galėtų save išmaitinti, o didžiąją dalį komercinės maisto produkcijos būtų galima siųsti kariams užsienyje. Tai buvo paskutinis laikotarpis istorijoje, kai Amerika didžiąją dalį savo mitybos gavo iš vietoje užauginto maisto.

Maždaug nuo šeštojo dešimtmečio amerikiečiai ėmė suvokti vitaminų ir mineralų vertę savo mityboje. Tai paaiškėjo, nes atsirado vis daugiau iš anksto paruoštų, labai apdorotų maisto produktų ir ėmė trūkti maistinių medžiagų.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, daugelis šeimų tapo šeimomis, gaunančiomis dvi pajamas. Be to, dabar daug daugiau vienišų tėvų vieni augina vaikus. Tai reiškia, kad daugumoje šeimų visi suaugusieji, esantys bet kurioje šeimoje, greičiausiai dirba ne namuose visą darbo dieną, todėl lieka nedaug laiko maisto ruošimui, o juo labiau maisto gamybai. Amerika tapo pusfabrikačių tauta, kuri didžiąją dalį maisto produktų vartoja iš nenatūralių maisto šaltinių.

Supakuoti ir lengvai paruošiami maisto produktai yra tik maisto produktai. Nors juose gali būti angliavandenių, baltymų, riebalų ir kai kurių „būtinų” maistinių medžiagų, jie nėra tikras maistas. Visa maisto tiekimo grandinė yra užteršta ir apdorota cheminėmis medžiagomis, todėl daugelis amerikiečių nežino, kiek mažai maistinės vertės turi kasdien vartojamas maistas. Daug dėmesio viešojoje erdvėje ir švietimo srityje skiriama vadinamajai maisto piramidei. Tobulą amerikiečių mitybą sukūrusios vyriausybinės ir švietimo agentūros niekada iš tiesų nesigilino į maistinių medžiagų trūkumą, išskyrus rekomenduojamą paros normą (RPN) pagrindinių vitaminų ir mineralų, tokių kaip vitaminas A, vitaminas D ir kalcis.

Nors šie rekomenduojami suvartojamų vitaminų ir mineralų kiekiai gali būti absoliuti apatinė riba, būtina norint išvengti akivaizdžių ligų dėl jų trūkumo, tokių kaip skorbutas ar rachitas, jie vargu ar yra pakankami ir atspindi tik nedidelę dalį maistinių medžiagų, esančių visaverčiame maiste, būtinų sveikatai stiprinti ir ligoms išvengti.

Krizė Amerikoje: Krizė Amerikoje: nutukimas ir kitos ligos dėl prastos mitybos

Pastaraisiais metais Amerikos mityboje daugiausia dėmesio skiriama riebalų mažinimui ir angliavandenių didinimui. Šia minties kryptimi buvo siekiama sumažinti didėjančią nutukimo epidemiją, tačiau per pastaruosius 20 metų nutukimas išaugo iki tokių skaičių, kurie amerikiečiams atrodo kaip krizė. Iš tikrųjų per pastaruosius 20 metų nutukusių suaugusių amerikiečių skaičius padidėjo 60 % ir pasiekė precedento neturintį lygį – beveik 35 % suaugusių amerikiečių laikomi nutukusiais. Dar blogesnė padėtis yra ta, kad panašus skaičius, t. y. maždaug 32 %, amerikiečių vaikų turi antsvorio arba yra nutukę. Pirmą kartą Amerikos istorijoje šių vaikų gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė nei jų tėvų ar senelių.

Dėl to kilo širdies ligų, diabeto ir kitų su svoriu susijusių problemų epidemija, kurios rekordiškai dažnai pasireiškia ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vos 18 mėnesių amžiaus vaikų. Papildomos ligos, kurios gali būti susijusios su tinkamų maistinių medžiagų, išskyrus paprastus vitaminus, trūkumu amerikiečių mityboje, gali būti įvairios ligos – nuo imuninių sutrikimų, susijusių su tokiomis ligomis kaip reumatoidinis artritas, vilkligė ir vėžys, iki psichiatrinių ir neurologinių ligų, tokių kaip ADHD, autizmas ir depresija.

Dauguma žmonių mano, kad nutukimas atsiranda tik todėl, kad žmonės per daug valgo. Nors iš dalies tai tiesa, nutukimas taip pat atsiranda dėl to, kad nuolat vartojamas netinkamas maistas. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kai amerikiečiai maitinosi daugiausia natūraliu, visaverčiu maistu tiesiai nuo ūkio iki stalo, nutukimas buvo itin retas reiškinys.

Pasikeitus agrarinės visuomenės mitybai, kai maistingųjų medžiagų turtingas maistas buvo keičiamas į urbanizuotą, labai perdirbtą, dirbtinį maistą, bendras suvartojamo maisto kiekis išaugo. Iš dalies taip yra todėl, kad nors organizmas gauna daugiau kalorijų iš didesnio maisto kiekio, jam vis tiek trūksta maistinių medžiagų, todėl žmogus valgo dar daugiau. Be to, dėl sėslaus gyvenimo būdo mūsų organizmui iš tikrųjų reikia mažiau maisto nei tada, kai gyvenome ir kiekvieną dieną dirbome ūkyje, tačiau vis tiek valgome daugiau dėl tinkamų maistinių medžiagų trūkumo, lengvai gaunamo perdirbto maisto gausos ir kitų psichologinių būklių, pavyzdžiui, valgymo iš streso. Galiausiai Amerika tapo nutukusių, bet vis dar nepakankamai maitinamų ir sergančių ligomis žmonių tauta.

 

 

Kategorijos
Verslas

Tentai

Kokių tipų tentai ?

Priklausomai nuo tentų tipo, yra modelių su dvišlaičiu stogu, tentiniu stogu ir pusrutulio formos stogu.

Šlaitiniu stogu dengta palapinė panaši į klasikinį namelį ir yra kvadrato arba stačiakampio formos. Tokių palapinių konstrukcijos pagrindas – plieninis arba aliumininis sustiprinto profilio rėmas. Jis naudojamas virtuvei, pavėsinei ar poilsio zonai, kaip priedanga nuo saulės arba renginiams.

Pusrutulio formos palapinių modeliai tinka lauko renginiams ir atlieka daugiau dekoratyvinę funkciją. Palapinė ištempta tarp metalinių pusrutulių.

Palapinių konstrukcijos atrodo kaip stogeliai ant keturių kojų. Jie paprastai naudojami daiktams ar žmonėms apsaugoti nuo saulės ar lietaus.


Kam naudojamos palapinės?

Priklausomai nuo to, kokiam tikslui jums reikalinga markizė, yra poilsio, paplūdimio, taip pat pirties ar dušo įrengimo variantų.

Paplūdimio palapinės arba palapinės pastogės nuo saulės – tokie modeliai gaminami iš medžiagos, turinčios apsaugą nuo UV spindulių. Gaminio forma panaši į palapinę su keliomis sienelėmis.

Palapinės ar palapinės karkasas yra tvirtas ir lengvas, todėl ją lengva nešti. Modeliai taip pat apsaugo nuo saulės, lietaus ir drėgmės.

Kartais stovyklaujant gali prireikti pirties. Palapinės audinys turi būti storas ir pagamintas iš nedegios medžiagos, nes palapinės viduje bus krosnelė, atvira liepsna ir kaminas. Šiuo tikslu palapinėje padaroma skylė kaminui. Apsauga naudojama ten, kur bus šilumos šaltinis. Langai yra su žaliuzėmis, kad šiluma nepatektų į išorę.

Dušams ir tualetams įrengta speciali konstrukcija. Jis primena vertikalios formos kabiną, kuri siaurėja į viršų ir kurią sudaro geležinis karkasas, ant kurio turi būti ištemptas medžiaginis apmušalas. Paprastai tokie modeliai turi vandens bako tvirtinimo sistemą.

Stovyklautojams
Keliautojams
Paplūdimiui
Paplūdimiui
Maudynėms
Maudynėms
Dušui arba tualetui
Dušui arba tualetui

Kaip statyti tentus ir palapines

Palapinių ir palapinių konstrukciją sudaro vienas prie kito tvirtinami vamzdžiai ir kampuočiai.

Visas rėmo dalis reikia surinkti pagal instrukcijas, kurios pateikiamos kartu su modeliu, ir uždengti jį palapine. Įsitikinkite, kad jo kampai sutampa su rėmo kampinėmis jungtimis.

Norėdami pritvirtinti audinį prie rėmo, turite jį perkelti ant doko atramų ir pritvirtinti prie tų atramų apačios.

Surinkimas vidutiniškai trunka nuo vienos iki dviejų valandų. Yra modelių su specialiomis sistemomis, kurių pagalba palapines ir tentus galima pastatyti savarankiškai ir daug greičiau.

Kategorijos
Sveikatos patarimai

Nebrangūs dantų implantai – kur juos rasti?

Dantų implantai neabejotinai yra viena brangiausių odontologinių procedūrų. Daugelyje klinikų jie netgi laikomi labiau kosmetine nei odontologine procedūra. Jų paprastai nepadengia sveikatos draudimas, toliau skaityk ir sužinok kokie yra svarbiausi dantų implantacijos privalumai?

Ne visi gali sau leisti dantų implantus, tačiau iš tikrųjų yra įperkamų sprendimų, jei pasidomėsite tinkamose vietose. Bet kokiu atveju dantų implantai yra natūraliausias ir ilgaamžiškiausias pasirinkimas tiems, kurie kenčia nuo dantų netekimo ir jo neigiamų pasekmių.

Aptarsime dvi nebrangių implantų galimybes: odontologijos mokyklos ir dantų implantų įsigijimas užsienyje.

Implantų gavimas odontologijos mokyklose

Norėdami pigiau atkurti dantis, galite pasinaudoti odontologijos mokyklomis. Yra labdaros įstaigų, kurios siūlo jaunų odontologų paslaugas. Paprastai tai būna ką tik studijas baigę absolventai, kurie yra gana nepatyrę, tačiau gali pasiūlyti jums pigų dantų gydymą.

Paprastai jie būna geriausi iš savo partijos, be to, jiems daug padeda patyrę profesionalūs dantų implantologai, todėl dėl procedūros sėkmės nerimauti nereikėtų.

Tačiau ši nebrangių implantų galimybė taikoma tik tam tikrai pacientų kategorijai – tiems, kurie gyvena netoli odontologijos mokyklos.

Be to, atkreipkite dėmesį į ilgas laukiančiųjų eiles, kad galėtumėte pasinaudoti tokio pobūdžio gydymu.

Išvykimas į užsienį atlikti dantų gydymo

Dar viena nebrangių dantų implantų galimybė – keliauti į užsienį dantų turizmo tikslais.

Galite pasinaudoti Tailando, Indijos, Vengrijos, Vengrijos, Meksikos ir kitų šalių odontologų talentu ir patirtimi. Ši odontologinių kelionių galimybė leis ne tik gauti dantų implantus už mažesnę kainą, nei jie kainuoja jūsų šalyje, bet ir pamatyti kitą pasaulio kraštą.

Ši galimybė yra patogiausia, nes ja gali pasinaudoti visi, be to, paprastai nereikia laukti eilėse, nes dantų implantavimo centrų pasirinkimas yra labai platus.

Dantų implantavimas Meksikoje, Vengrijoje ir Tailande paprastai kainuoja nuo 800 iki 2000 EUR dolerių už dantį, o  Jungtinėje Karalystėje ir daugumoje didžiųjų Europos šalių įkainiai yra bent dvigubai didesni.

Tai reiškia, kad dantų implantavimas užsienyje gali padėti sutaupyti net 50-70 %, o kuo sudėtingesnė dantų procedūra jums reikalinga, tuo daugiau galite sutaupyti.

Tačiau atkreipkite dėmesį, kad dantų restauracija užsienyje reikštų, jog jums reikės suderinti savo tvarkaraštį, kad galėtumėte bent dvi savaites pasilikti odontologinei kelionei. Tai taip pat reiškia, kad turėsite išleisti lėktuvo bilietams ir apgyvendinimui.

Dantų implantavimas užsienyje paprastai apima du apsilankymus, kurių kiekvienas trunka maždaug nuo 4 dienų iki savaitės. Tačiau jei vykstate implantuoti dviejų ar daugiau dantų, tikėkitės sutaupyti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių dolerių.

Žinoma, paprastai keliaudami į užsienį dantų gydymui prisiimate didesnę riziką. Pvz., gali būti nelengva pasinaudoti garantija. Į tai taip pat reikėtų atsižvelgti prieš priimant sprendimą.

Kita galimybė: finansavimas

Yra ir trečias variantas: galite pasirinkti finansavimo galimybę, jei jūsų klinika ją siūlo, kai už implantus mokate dalimis, kol sumokate visą mokėtiną sumą.

Tačiau vis tiek turėsite sumokėti visą sumą, kuri yra dvigubai didesnė nei ta, kurią mokėtumėte, jei implantavimas būtų atliktas užsienyje. Dantų gydymas užsienyje vis dar yra praktiškas ir įmanomas pasirinkimas sudėtingiems dantų implantams ir apskritai dantų gydymui.

Peteris rašo dental-treatment-guide.com. Jie padeda pacientams daugiau sužinoti apie įvairių gamintojų dantų implantus ir dantų karūnėlių tipus. Apsilankykite pas juos ir sužinokite daugiau apie tos pačios dienos dantų implantus arba mini dantų implantus.