Kategorija: Sveikatos patarimai

Jei esate lytiškai aktyvus, turėkite su savimi kelis prezervatyvus, kad visada turėtumėte vieną, kai jo prireiks. Kiekvieną kartą užsiimdami lytiniais santykiais užsidėkite naują prezervatyvą. Prezervatyvai naudojami, kai užsiimate vaginaliniu, oraliniu ar analiniu seksu. Kiekvienai lytinių santykių rūšiai užsidėkite skirtingą prezervatyvą.

Laikykite prezervatyvą visą sekso laiką. Nenuimkite jo nė karto. Jei prezervatyvas plyšta, tuoj pat sustokite ir jį pakeiskite. Nenaudokite vyriškų ir moteriškų prezervatyvų vienu metu. Vienas gali prilipti prie kito ir ištraukti jį iš vietos arba suplėšyti.

Norėdami naudoti vyriškus prezervatyvus

• Įsitikinkite, kad prezervatyvas yra geros būklės, nesuplyšęs ir jo galiojimo laikas nepasibaigęs (patikrinkite datą ant pakuotės).
• Atsargiai atidarykite pakuotę ir išimkite prezervatyvą.
• Uždėkite jį ant visiškai erekcijos apimtos varpos galo. Suvyniota pusė turi būti nukreipta į išorę. Jei esate neapipjaustytas, pirmiausia atitraukite apyvarpę.
• Viršūnėje palikite 1 cm tarpą, kur ejakuliuojant galėtų susikaupti sperma. Tai padeda išvengti prezervatyvo plyšimo.
• Iš prezervatyvo galiuko ištraukite orą.
• Išvyniokite jį iki pat varpos.
• Naudokite pakankamai lubrikanto, kad prezervatyvas nenutrūktų. Galite naudoti vandens pagrindo lubrikantą. Nenaudokite aliejinio lubrikanto,pavyzdžiui, vazelino, kūno losjono, kūdikių aliejaus ar masažo aliejaus, nes jis gali susilpninti lateksą ir dėl to prezervatyvas gali plyšti.
• Baigę lytinius santykius, bet prieš tai, kai varpa suminkštėja, suimkite prezervatyvo kraštą, kad laikytumėte jį vietoje, kol ištrauksite. Švelniai ištraukite iš partnerio.
• Nusmaukite prezervatyvą nuo varpos, žiūrėdami, kad neišsilietų sperma.
• Suvyniokite prezervatyvą į servetėlę ir išmeskite jį tokioje vietoje, kur kiti žmonės jo neliestų.

Kaip naudoti moteriškus prezervatyvus?

• Atsargiai atidarykite pakuotę ir išimkite prezervatyvą.
• Įsitaisykite patogioje padėtyje, pavyzdžiui, atsistokite viena koja ant kėdės arba pritūpkite.
• Suspauskite vidinio žiedo šonus uždarame prezervatyvo gale.
• Įkiškite prezervatyvą į makštį kaip tamponą.
• Naudokite vandens pagrindo lubrikantą, kad išvengtumėte slydimo ir plyšimo.
• Įstumkite prezervatyvą tiek, kiek telpa, kol jis priglus prie gimdos kaklelio. Išorinis žiedas šiek tiek kabės už kūno ribų.
• Ranka nukreipkite partnerio varpą į prezervatyvą. Jei jaučiate, kad varpa slysta tarp prezervatyvo ir makšties, nutraukite lytinius santykius.
• Kai seksas baigsis, pasukite išorinį žiedą ir jį ištraukite. Išmeskite jį į šiukšlių dėžę. Neišplaukite prezervatyvo ir nenaudokite jo pakartotinai.

 

Tinkamo vyriškų prezervatyvų naudojimo patarimai

Vyrišką prezervatyvą galite užsidėti bet kuriuo metu prieš lytinius santykius arba jų metu.

• Įsitikinkite, kad atidarę pakuotę prezervatyvo nesuplėšėte.
• Išmeskite jį, jei jis yra trapus, standus, lipnus arba jo galiojimo laikas pasibaigęs.
• Užsidėkite jį po to, kai jūsų varpa yra erekcijos būsenoje ir prieš jai paliečiant bet kokią partnerio dalį.
• Laikykite jį uždėtą visą laiką, nuo pradžios iki pabaigos.
• Kiekvieną kartą naudokite naują. Tai reiškia, kad kiekvienai erekcijai.
• Jei prezervatyvas neturi rezervuaro antgalio, užspauskite jo galą, kad liktų maždaug pusės colio tarpas spermai surinkti, kai ejakuliuosite.
• Jei jaučiate, kad sekso metu prezervatyvas plyšta ar trūkinėja, tuoj pat sustokite, ištraukite ir užsidėkite naują prezervatyvą.
• Kai jį nuimsite, įsitikinkite, kad sperma neišsiliejo.

 

Ar prezervatyvai turi galiojimo terminus?

Taip. Dauguma prezervatyvų galioja 3-5 metus. Patikrinkite, ar ant dėžutės arba prezervatyvo pakuotės atspausdinta data.

Ar vienas dydis tinka visiems, kai kalbama apie prezervatyvus varpai?

Ne visada. Standartinis dydis turėtų būti pakankamai didelis, kad tilptų į daugumą penių. Tačiau kai kuriems gali prireikti didesnio dydžio. Taip pat svarbu įsitikinti, kad prezervatyvas nėra per didelis. Taip pat yra „prigludusių” dydžių.

1. Liūdesys nebūtinai reiškia, kad sergate depresija

Liūdesys yra tokia normali emocija, kuri labai tinka daugeliui mūsų visų patiriamų išgyvenimų. Kas būtų, jei niekada nesijaustume liūdni? Galbūt mums nepatinka jaustis prislėgtiems, tačiau būtų labai keista to visai nepatirti. Taigi visi kartais būname liūdni, o prasta nuotaika yra labai dažna patirtis, su kuria visi susiduriame. Kadangi visi žinome, ką reiškia jaustis liūdniems, galime suprasti, kodėl sirgti klinikine depresija yra taip baisu; tik pagalvokite, kad taip jaučiatės nuolat – o klinikinės depresijos epizodas gali trukti kelis mėnesius, ne visada psichiatrijos klinika yra ta vieta kai reikia kreiptis iškart, pabandykite palaukti kol tai praeis, bet jei kartosis tada galite pagalvoti apie tą variantą.

Tam, kad būtų galima apibrėžti klinikinę depresiją ir kad ji būtų laikoma psichikos sveikatos sutrikimu, šie gerai žinomi jausmai iš tikrųjų turi išlikti ilgą laiką (bent porą savaičių) ir iš tikrųjų trukdyti jūsų gyvenimui. Net ir taikant šią griežtą apibrėžtį, depresija yra antra pagal dažnumą psichikos sveikatos problema po nerimo, dėl kurios žmonėms reikia pagalbos.

2. Nebūtinai turi būti akivaizdi depresijos priežastis

Nors depresijos epizodas gali būti susijęs su sunkiu gyvenimo įvykiu, pavyzdžiui, darbo praradimu, ne taip paprastai suprantama, kad klinikinę depresiją taip pat gali išprovokuoti išgyvenimai, kurie nebūtinai susiję su atpažįstamai liūdinančiais įvykiais. Pavyzdžiui, stresas, nors streso šaltinis tiesiogiai ir nesukelia liūdesio, gali sukelti tas pačias emocijas, kurias žmogus patiria dėl akivaizdžiai liūdinančios patirties. Daugeliui sergančiųjų viena iš labiausiai nerimą keliančių problemų yra ta, kad depresija kartais, atrodo, pagerėja, bet paskui vėl sugrįžta be aiškios priežasties. Dėl to sergantieji gali su nerimu bijoti, kad depresija atsinaujins, net jei jie neserga depresija. Laimei, tinkamas gydymas gali labai sumažinti depresijos pasikartojimo tikimybę.

3. Depresiją ne visada atskleidžia liūdesys

Kaip ir dėl daugelio psichikos sveikatos sutrikimų, kai kuriems žmonėms labai sunku pripažinti, kad jie turi problemų, net patiems sau. Depresija gali atsiskleisti įvairiais būdais: kai kurie žmonės gali tapti irzlūs arba pernelyg daug gerti. Tačiau yra keletas požymių, kurie labai dažnai pasireiškia kartu ir kurie dažnai siejami su depresyvia nuotaika, pvz:

negalėjimas mėgautis dalykais, kurie anksčiau patiko
nuolat jaučiate nuovargį
miego sunkumai
prarandate apetitą
lytinio potraukio praradimas
tiesiog prarandate susidomėjimą bet kokia veikla
nuolatinis dirglumas arba susijaudinimas
jausmas, kad neverta gyventi

4. Priežastis ir pasekmė – depresiją gali lemti kitos pagrindinės ligos

Psichiatrai visada labai gerai žino, kad kartu su depresija gali pasireikšti ir kiti psichikos sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, nerimas arba neurologinės raidos sutrikimai, tokie kaip ADHD, arba iš tikrųjų sukelti depresiją. Kartais depresiją gali sukelti ir fizinės sveikatos būklės, pavyzdžiui, hormonų sutrikimai. Būtent dėl plataus psichikos ligų išmanymo psichiatro dalyvavimas diagnozuojant psichikos sveikatos būklę yra toks svarbus.

Taip pat svarbu apie psichikos sveikatą galvoti atsižvelgiant į fizinę sveikatą ir fizines ligas. Protas ir kūnas iš tikrųjų nėra atskirti, todėl mūsų vaidmuo yra labai svarbus pripažįstant vadinamąjį gretutinį sergamumą. Psichiatrai yra gydytojai. Mes nustatome medicinines diagnozes, atsižvelgdami į visus fizinius ir psichinius veiksnius. Atkreipdami dėmesį į fizinius simptomus ir turėdami platų medicinos žinių bagažą, kuris suteikiamas turint medicininį išsilavinimą, kartais atpažįstame tai, kas neatitinka žinomo modelio, ir tai ištiriame.

Depresija kartais gali kamuoti žmones, kuriems taip pat būna neįprastai pakilios nuotaikos periodų, kurie yra bipolinio afektinio sutrikimo dalis. Svarbu pranešti savo psichiatrui arba šeimos gydytojui, jei jums pasireiškė ne tik depresija, bet ir pakili nuotaika, nes tai gali reikšti, kad kai kurie gydymo būdai jums gali būti naudingesni nei kiti.

Mes, psichiatrai, diagnozę nustatysime remdamiesi jūsų aprašytų jausmų intensyvumu, jų poveikiu jūsų gyvenimui ir jų pobūdžiu per tam tikrą laiką. Kartais depresija sergantys žmonės galvoja apie savižudybę, todėl vienas iš klausimų, kuriuos visada užduoda psichiatras, yra tas, ar pacientas yra galvojęs apie savęs žalojimą arba savižudybę.

5. Depresija ne visada reiškia, kad jums reikės vartoti antidepresantus

Žmonės dažnai nerimauja dėl antidepresantų vartojimo. Šiuolaikiniai selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) gali būti naudingi daugeliui žmonių, padedantys valdyti depresiją. Jie gali būti labai veiksmingi, ypač kai vartojami vidutinio sunkumo ar sunkiam epizodui gydyti. Deja, žmonės gali baimintis, kad jų šeima ir apskritai visuomenė (ypač darbovietė) antidepresantų vartojimą laikys silpnumo požymiu. Toks nerimas gali atgrasyti žmones nuo pagalbos ieškojimo. Maždaug du trečdaliai antidepresantus išbandžiusių žmonių mano, kad jie yra naudingi, nors kai kuriems žmonėms tenka išbandyti kelis skirtingus vaistus, kad rastų tinkamiausią. Geriausias asmuo, galintis jums patarti šiuo klausimu, yra psichiatras. Antidepresantai paprastai yra saugūs vartoti ir gerai toleruojami, nors jie gali sukelti šalutinį poveikį, apie kurį jis ar ji galės jums papasakoti. Gerą antidepresantų apžvalgą siūlau rasti NHS Choices puslapyje šia tema.

Taip pat svarbu pasakyti gydytojui, jei jau vartojate vadinamuosius papildomus vaistus. Pavyzdžiui, nors jonažolė šimtmečius vartojama kaip liaudiškas vaistas nuo depresijos, mokslinių įrodymų apie jos naudą net ir lengvos ar vidutinio sunkumo depresijos atveju yra nedaug, tačiau ji tikrai gali sukelti šalutinį poveikį, jei ją vartojate kartu su receptiniais antidepresantais.

6. Psichiatrai antidepresantus skiria ne visiems, kurie serga depresija.

Antidepresantai yra tik vienas iš būdų padėti sergant depresija ir jie tinka ne visiems. Konsultacijos metu psichiatras aptars, kokie gydymo būdai turi geriausius įrodymus ir gali būti tinkamiausi jums kaip asmeniui. Jis aptars su jumis, kaip šį gydymą galima gauti tiek NHS, tiek privačiai. Be to, naudingas pagalbos šaltinis gali būti ir kitos organizacijos, pavyzdžiui, labdaros organizacijos (pvz., MIND). Vis dažniau rekomenduojame naudotis programėlėmis ir internetinėmis pagalbos paslaugomis, taip pat yra naujausių klinikinių įrodymų, kad TMS – transkranijinė magnetinė stimuliacija – gali būti veiksminga.

Depresija paprastai gydoma derinant trijų rūšių gydymą: medikamentais, pokalbių terapija (įskaitant savipagalbos metodus) ir gyvenimo būdo pokyčiais, padedančiais pirmiausia sumažinti ir kontroliuoti depresiją, o vėliau išmokti atpažinti ją sukeliančius veiksnius ir galbūt kontroliuoti ir net panaikinti galimybę ateityje smukti žemyn.

Egzistuoja daug įvairių kalbėjimo gydymo būdų, o tam tikros terapijos rūšys įgyja vis daugiau įrodymų. Dažniausiai depresijai gydyti taikoma kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda atpažinti galinčias kilti neigiamas mintis ir moko, kokį poveikį jos turi, bei būdų joms valdyti. Yra nemažai knygų ir interneto šaltinių, kuriuose naudojami tie patys principai ir kurie gali padėti žmonėms sukurti sistemą, padedančią atsigauti nuo depresijos.

Fizinis aktyvumas ir gyvenimo struktūros palaikymas yra naudingi mums visiems ir tikrai gali padėti depresija sergantiems žmonėms. Tiesiog reguliariai užsiimti kokia nors veikla, net ir tokiais paprastais dalykais kaip vaikščiojimas, gali padėti. Dešimties minučių per dieną pakanka, kad pasikeistų situacija, jei tai daroma reguliariai.

7. Negalite su tuo tiesiog susidoroti – jums reikia pagalbos

Kai kurie žmonės bando patys susikurti būdus, kaip susidoroti su depresija, užuot ieškoję pagalbos. Šie būdai gali atrodyti naudingi, nes sumažina tiesioginę kančią, tačiau dėl jų depresija gali užsitęsti ilgiau. Geras to pavyzdys – izoliavimasis, siekiant išvengti stresą keliančių situacijų. Nors tai padeda sumažinti stresą, ilgainiui gali sukelti savų problemų. Psichiatras arba terapeutas dažnai bandys padėti žmonėms rasti būdų, kaip atsigauti nuo depresijos keičiant tokius nenaudingus įveikos mechanizmus.

Alkoholio ar laisvalaikio narkotikų vartojimas siekiant susidoroti su depresija kelia ypatingą pavojų, nes gali padidinti jūsų gyvenimą ir apsunkinti pasveikimą. Miego problemos taip pat būdingos depresijai ir daugeliui kitų psichikos sveikatos problemų. Lengva įgyti blogų įpročių, pavyzdžiui, valandų valandas lovoje žiūrėti televizorių, todėl verta išsamiau aptarti miego problemas su psichiatru.

 

Patikrinkite vaško temperatūrą. Užtepę nedidelį pleistrą ant išorinės riešo pusės galite įvertinti, ar įkaitęs vaškas nėra per karštas, kad galėtumėte tęsti darbą. Jis turėtų būti karštas, bet pakenčiamas.

Tepkite vašką plaukų augimo kryptimi. Nesvarbu, ar naudojate vašką su juostelėmis, ar vašką be juostelių, visada tepkite vašką ant odos pagal plaukelių augimą. Juosteles tepkite ta pačia kryptimi. Venkite dukart pamerkti aplikatorių į vaško indą, nes taip į vašką gali patekti bakterijų.
Traukite priešinga kryptimi.

Vadovaukitės konkrečiomis konkrečiam vaškui skirtomis instrukcijomis. Kai kuriems vaškams sukietėti reikia laiko, o kitus galima ištraukti beveik iš karto. Kai būsite pasiruošę traukti, viena ranka laikykite odą įtemptą, šiek tiek traukdami ją plaukelių augimo kryptimi. Tada kita ranka vienu greitu ir staigiu judesiu nuplėškite juostelę arba vašką priešinga kryptimi.
Palengvinkite traukimo skausmą. Kad sumažintumėte dilgčiojimą, greitai traukdami giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Tuomet uždėkite ranką ant ką tik vašku nuvalytos odos, kad ji nurimtų. Jei esate linkę į vaško depiliacijos skausmą, likus maždaug 30 minučių iki depiliacijos vašku galite naudoti lidokaino produktą.

Kaip išvengti infekcijos nuo depiliacijos vašku

Ant kiekvieno žmogaus odos natūraliai yra bakterijų. Be to, ant buitinių paviršių taip pat yra mikrobų, kad ir kaip mėgstate valyti. Taigi visiškai išvengti mikrobų nepavyks.Bakterijos, prakaitas ir trintis į atvirus folikulus gali sukelti dirginimą, o kai kuriais atvejais – infekciją.

Niežtintys iškilimai ar skausminga patinusi vieta yra paskutinis dalykas, kurio galite norėti, kai ruošiatės depiliacijai, tačiau tai gali nutikti depiliacijos vašku metu arba po jos. Tai gali sukelti vieną iš šių infekcijų:

Išvengti infekcijos galima tik tinkamai paruošus odą, kaip minėta pirmiau, tačiau taip pat turėtumėte imtis atsargumo priemonių ir depiliuotis švarioje patalpoje bei naudoti švarią įrangą. Tai gali reikšti, kad pirmiausia naudokite dezinfekuojamąjį purškalą arba servetėles, o tada sterilizuokite įrangą.

Nelaikykite vaško epiliacijos šildytuvo ant vonios kambario stalviršio, kur jis gali kaupti mikrobus iš oro. Jei jis purvinas, nušveiskite jį arba nušluostykite vatos gumulėliu, pamirkytu spirite.

Daugiau informacijos galite rasti čia https://www.salonams.eu/prekiu-katalogas/priemones-depiliacijai/vasko-sildytuvai

Dantų implantai neabejotinai yra viena brangiausių odontologinių procedūrų. Daugelyje klinikų jie netgi laikomi labiau kosmetine nei odontologine procedūra. Jų paprastai nepadengia sveikatos draudimas, toliau skaityk ir sužinok kokie yra svarbiausi dantų implantacijos privalumai?

Ne visi gali sau leisti dantų implantus, tačiau iš tikrųjų yra įperkamų sprendimų, jei pasidomėsite tinkamose vietose. Bet kokiu atveju dantų implantai yra natūraliausias ir ilgaamžiškiausias pasirinkimas tiems, kurie kenčia nuo dantų netekimo ir jo neigiamų pasekmių.

Aptarsime dvi nebrangių implantų galimybes: odontologijos mokyklos ir dantų implantų įsigijimas užsienyje.

Implantų gavimas odontologijos mokyklose

Norėdami pigiau atkurti dantis, galite pasinaudoti odontologijos mokyklomis. Yra labdaros įstaigų, kurios siūlo jaunų odontologų paslaugas. Paprastai tai būna ką tik studijas baigę absolventai, kurie yra gana nepatyrę, tačiau gali pasiūlyti jums pigų dantų gydymą.

Paprastai jie būna geriausi iš savo partijos, be to, jiems daug padeda patyrę profesionalūs dantų implantologai, todėl dėl procedūros sėkmės nerimauti nereikėtų.

Tačiau ši nebrangių implantų galimybė taikoma tik tam tikrai pacientų kategorijai – tiems, kurie gyvena netoli odontologijos mokyklos.

Be to, atkreipkite dėmesį į ilgas laukiančiųjų eiles, kad galėtumėte pasinaudoti tokio pobūdžio gydymu.

Išvykimas į užsienį atlikti dantų gydymo

Dar viena nebrangių dantų implantų galimybė – keliauti į užsienį dantų turizmo tikslais.

Galite pasinaudoti Tailando, Indijos, Vengrijos, Vengrijos, Meksikos ir kitų šalių odontologų talentu ir patirtimi. Ši odontologinių kelionių galimybė leis ne tik gauti dantų implantus už mažesnę kainą, nei jie kainuoja jūsų šalyje, bet ir pamatyti kitą pasaulio kraštą.

Ši galimybė yra patogiausia, nes ja gali pasinaudoti visi, be to, paprastai nereikia laukti eilėse, nes dantų implantavimo centrų pasirinkimas yra labai platus.

Dantų implantavimas Meksikoje, Vengrijoje ir Tailande paprastai kainuoja nuo 800 iki 2000 EUR dolerių už dantį, o  Jungtinėje Karalystėje ir daugumoje didžiųjų Europos šalių įkainiai yra bent dvigubai didesni.

Tai reiškia, kad dantų implantavimas užsienyje gali padėti sutaupyti net 50-70 %, o kuo sudėtingesnė dantų procedūra jums reikalinga, tuo daugiau galite sutaupyti.

Tačiau atkreipkite dėmesį, kad dantų restauracija užsienyje reikštų, jog jums reikės suderinti savo tvarkaraštį, kad galėtumėte bent dvi savaites pasilikti odontologinei kelionei. Tai taip pat reiškia, kad turėsite išleisti lėktuvo bilietams ir apgyvendinimui.

Dantų implantavimas užsienyje paprastai apima du apsilankymus, kurių kiekvienas trunka maždaug nuo 4 dienų iki savaitės. Tačiau jei vykstate implantuoti dviejų ar daugiau dantų, tikėkitės sutaupyti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių dolerių.

Žinoma, paprastai keliaudami į užsienį dantų gydymui prisiimate didesnę riziką. Pvz., gali būti nelengva pasinaudoti garantija. Į tai taip pat reikėtų atsižvelgti prieš priimant sprendimą.

Kita galimybė: finansavimas

Yra ir trečias variantas: galite pasirinkti finansavimo galimybę, jei jūsų klinika ją siūlo, kai už implantus mokate dalimis, kol sumokate visą mokėtiną sumą.

Tačiau vis tiek turėsite sumokėti visą sumą, kuri yra dvigubai didesnė nei ta, kurią mokėtumėte, jei implantavimas būtų atliktas užsienyje. Dantų gydymas užsienyje vis dar yra praktiškas ir įmanomas pasirinkimas sudėtingiems dantų implantams ir apskritai dantų gydymui.

Peteris rašo dental-treatment-guide.com. Jie padeda pacientams daugiau sužinoti apie įvairių gamintojų dantų implantus ir dantų karūnėlių tipus. Apsilankykite pas juos ir sužinokite daugiau apie tos pačios dienos dantų implantus arba mini dantų implantus.

 

 

Vitaminas – tai organinis junginys, kurio organizmui reikia nedideliais kiekiais kaip maistinės medžiagos. Vitaminai – tai medžiagos, kurių yra maiste, kurį valgome. Vitaminai taip pat veikia kaip kofermentai, pernešantys chemines grupes tarp fermentų. Vitaminai atlieka įvairias biochemines funkcijas, įskaitant hormonų funkciją. Vaisiai ir daržovės dažnai yra geras vitaminų šaltinis.

Vitaminai skirstomi į tirpius riebaluose ir tirpius vandenyje.

Riebaluose tirpūs vitaminai

Vitaminai A, D, E ir K priskiriami riebaluose tirpiems vitaminams, kurie kaupiasi lipiduose kaip organizmo riebalų atsargos ir kepenyse. Jie gali būti saugomi organizme ilgesnį laiką ir gali būti pašaukti veikti, kai tik organizmui prireikia.

Vitaminas A (retinolis) – padeda matyti naktį. Vitaminas A taip pat padeda matyti nuo ryškiausios geltonos iki tamsiausios violetinės spalvos. Morkos yra geras vitamino A šaltinis. Vitamino A trūkumas sukelia naktinį aklumą.

Vitaminas D (kalciferolis) – tai gyvybiškai svarbus vitaminas stipriems kaulams ir dantims. Vitaminas D padeda organizmui tinkamai įsisavinti kalcį ir fosforo junginius. Vitamino D gaunama, kai organizmas tinkamai apšviečiamas saulės spinduliais. Menkių kepenų aliejus taip pat yra puikus maistinis vitamino D šaltinis. Vitamino D trūkumas gali sukelti rachitą.

Vitaminas E (tokoferolis) – jis rūpinasi plaučiais ir padeda susidaryti raudoniesiems kraujo kūneliams. Kviečių gemalų aliejus yra puikus vitamino E šaltinis. Vitamino E trūkumas dėl oksidacinės raudonųjų kraujo kūnelių pažaidos sukelia anemiją.

Vitaminas K (filochinonas) – padeda palaikyti normalų kraujo krešėjimo baltymų kiekį. Jis veikia kaip kraujo krešėjimą skatinanti medžiaga. Vitamino k trūkumas gali sukelti kraujavimą iš dantenų ir nosies. Geri vitamino K šaltiniai yra špinatai, kopūstai, brokoliai, kiviai ir avokadai.

Vandenyje tirpūs vitaminai

Vandenyje tirpių vitaminų organizmas netenka su šlapimu. Todėl jų organizmas turi vartoti reguliariai. Šiuos vitaminus sintetina organizme esančios bakterijos.

B grupės vitaminai – tai daugybė vitaminų, tokių kaip B1 (tiaminas), B2 (riboflavinas), B3 (niacinas), B5 (pantoteno rūgštis), B6 (pirodoksinas), B7 (biotinas), B9 (folio rūgštis) ir B12 (cianokobalaminas). Vitaminas B padeda gaminti energiją, kurią organizmas naudoja savo veiklai. Vitamino B šaltiniai yra menkių kepenų aliejus, ryžių sėlenos, kepenys, kiaušiniai, kviečiai ir liucerna. B grupės vitamino trūkumas gali sukelti beri-beri, pelagra, anemiją, dermatitą, enteritą, paresteziją ir ariboflaviną.

Vitaminas C (askorbo rūgštis) – vitaminas C padeda organizmui greitai gyti įpjovimus ir žaizdas. Jis padeda stiprinti dantenas ir raumenis. Vitamino C yra citrusiniuose vaisiuose, pavyzdžiui, apelsinuose, saldžiosiose citrinose ir gvajavose. Vitamino C trūkumas gali sukelti skorbutą.

Vitaminai yra gyvybiškai svarbūs aminai, kurių organizmui reikia nedideliais kiekiais. Vartojant juos reikia būti atsargiems, nes tam tikrų rūšių vitaminų perteklius organizmui yra toksiškas. Vartojant vitaminų tabletes ar tabletes reikia ypač atidžiai žiūrėti į dozę. Didėjant vitaminų dozei, šalutinis vitaminų poveikis būna vis sunkesnis. Be to, vitaminų papilduose gali būti daug kartų didesnis vitaminų kiekis ir kitokia forma, nei galima suvartoti su maistu. Per didelis vitaminų kiekis gali sukelti hipervitaminozę. Multivitaminų tabletės ir kapsulės gali suteikti visus organizmui reikalingus vitaminus. Nors vitaminai, gaunami natūraliu būdu – su maistu ir saulės šviesa, yra patys geriausi, jų organizmas negali gauti pakankamais kiekiais. Todėl multivitaminų tabletės yra šių dienų norma. Ypač šiuolaikinėje skubančioje ir stresą keliančioje aplinkoje.

Vitaminas D turi daug naudos sveikatai.

Skeleto-raumenų problemos dažniau pasireiškia tiems, kuriems trūksta ar nepakanka vitamino D. Tai apima osteoporozę, padidėjusią lūžių riziką, padidėjusią kritimų riziką ir sumažėjusią raumenų funkciją.

Osteoporoze serga didelė dalis slaugos namų gyventojų. Osteoporozė yra kaulų liga, susijusi su maža kaulų mase ir padidėjusia lūžių rizika. Dešimt milijonų amerikiečių serga osteoporoze, o 34 milijonai – osteopenija. Apskaičiuota, kad 70-85 proc. slaugos namuose gyvenančių asmenų serga osteoporoze.

Osteoporozė siejama su nepakankamu kalcio vartojimu, tačiau vitaminas D padeda pasisavinti kalcį. Ilgalaikis vitamino D trūkumas didina osteoporozės riziką2. Vitaminas D gali užkirsti kelią osteoporozei vyresnio amžiaus suaugusiesiems, kurie nevaikšto, tiems, kurie vartoja chroniškus steroidus, ir moterims po menopauzės.

Vitamino D papildai gali padidinti kaulų tankį. Vieno tyrimo metu buvo nustatytas juosmeninės stuburo dalies ir šlaunikaulio kaklelio kaulų tankio padidėjimas, penkias savaites du kartus per savaitę vartojant 50 000 tarptautinių vienetų vitamino D papildų asmenims, kuriems trūko vitamino D.

Vitaminas D ir kalcis kartu mažina vyresnio amžiaus žmonių, gyvenančių globos įstaigose, lūžių skaičių, tačiau vien tik vitaminas D nėra veiksmingas mažinant kritimų ar lūžių riziką. Vyresniems nei 65 metų amžiaus asmenims, kurių vitamino D kiekis yra mažas, padidėja klubo sąnario lūžių ir sumažėjusios raumenų masės bei jėgos rizika.

Vitaminas D gali sumažinti kritimų riziką. Tai jis gali padaryti gerindamas raumenų funkciją. Mažas vitamino D kiekis kraujyje yra susijęs su prastesne raumenų funkcija, o didesnis – su geresne raumenų funkcija. Tikėtina, kad tie, kurių 25-hidroksivitamino D koncentracija serume yra maža (10-20 ng/ml), gaudami vitamino D papildų, labiausiai pagerins raumenų jėgą.

Vartojant vitamino D papildų 700-1000 tarptautinių vienetų per dieną dozėmis, sumažėja kritimų rizika. Vieną kartą per metus vartojant 500 000 cholekalciferolio vienetų, kritimų rizika iš tikrųjų padidėjo.

Vėžys

Nustatytas ryšys tarp vitamino D ir vėžio. Vitaminas D gali padėti išvengti storosios žarnos, krūties ir prostatos vėžio. Žarnyno ir krūties ikivėžiniai pakitimai siejami su vitamino D receptorių trūkumu gyvūnams.

Daugelis vėžinių susirgimų siejami su prasta vitamino D būkle. Storosios žarnos vėžio rizika padidėja tiems, kurių vitamino D būklė prasta. Viena analizė parodė, kad tiems, kurie per dieną suvartoja 1000 tarptautinių vienetų vitamino D, storosios žarnos vėžio rizika yra mažesnė. Kita analizė parodė, kad vitamino D suvartojimas yra atvirkščiai proporcingas storosios žarnos vėžio rizikai. Nepaisant teigiamų duomenų apie vitaminą D, tyrimai nėra nuoseklūs, todėl Nacionalinis vėžio institutas nerekomenduoja nei vartoti, nei nevartoti vitamino D papildų storosios žarnos ar bet kurios kitos rūšies vėžio rizikai mažinti.

Kai kurie tyrimai rodo, kad 25-hidroksivitamino D koncentracija serume yra susijusi su mažesne krūties vėžio rizika, tačiau rezultatai nėra statistiškai reikšmingi. Norint nustatyti vitamino D vaidmenį krūties vėžio rizikai, reikia atlikti daugiau tyrimų.

Yra tam tikrų įrodymų, kad vitaminas D gali būti kenksmingas. Vienas didelis perspektyvinis tyrimas parodė, kad vitaminas D nemažina prostatos vėžio rizikos, o didesnė cirkuliuojančio vitamino D koncentracija gali būti susijusi su padidėjusia agresyvios ligos rizika. Kiti tyrimai rodo, kad asmenims, kurių vitamino D kiekis yra didžiausias, gali būti didesnė kasos vėžio rizika.

Nepaisant kai kurių tyrimų, rodančių, kad vitaminas D mažina kai kurių vėžinių susirgimų riziką, dabartiniai duomenys nerekomenduoja vartoti didelių vitamino D dozių vėžio profilaktikai. Didelė daugiau kaip 16 000 žmonių analizė parodė, kad bendras mirtingumas nuo vėžio nėra susijęs su pradine vitamino D būkle. Apskritai tyrimai nepatvirtina vitamino D vaidmens vėžio profilaktikai. Norint nustatyti tikslų vėžio ir vitamino D ryšį, reikia atlikti daugiau tyrimų.

Imuninė sistema

Vitaminas D veikia imuninę sistemą. Vitaminas D gali sumažinti autoimuninių ligų riziką gyvūnams. Ligos, kurioms gali turėti įtakos vitamino D būklė, yra šios: 1 tipo cukrinis diabetas, išsėtinė sklerozė ir uždegiminės žarnyno ligos.

Vitamino D papildai ankstyvoje kūdikystėje sumažina 1 tipo diabeto riziką. Vienas tyrimas parodė, kad asmenims, kurių 25-hidroksivitamino D koncentracija serume buvo mažesnė nei 20 ng/ml, rizika ateityje susirgti išsėtine skleroze padidėjo maždaug du kartus. Šiuo metu tik tyrimai su gyvūnais, in vitro ir epidemiologiniai tyrimai rodo ryšį tarp diabeto / išsėtinės sklerozės ir vitamino D. Prieš darant tvirtą išvadą, reikia atlikti atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus.

Didesnis vitamino D kiekis siejamas su mažesne Krono ligos rizika. Sutrikusi vitamino D reguliacija yra susijusi su autoimuninių procesų (įskaitant uždegimines žarnyno ligas) išsivystymu gyvūnams. Vitamino D vartojimas gali pagerinti šiuos simptomus.

Vitaminas D gali padėti kovoti su bakterinėmis ir virusinėmis infekcijomis. Vitamino D kiekis yra susijęs su tuberkulioze. Vitamino D trūkumas gali būti dažnesnis sergantiesiems tuberkulioze. Vitaminas D gali būti svarbus gydant tuberkuliozę, tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų, kad šis ryšys būtų galutinai nustatytas.

Vitamino D kiekis gali turėti teigiamą poveikį kvėpavimo takų virusinėms infekcijoms, tačiau šis ryšys nėra tvirtai nustatytas. Daugelio tyrimų metu ryšys tarp vitamino D būklės ir virusinių kvėpavimo takų infekcijų profilaktikos nenustatytas. Naujesnė analizė parodė, kad vitamino D papildai gali sumažinti virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir tuberkuliozės riziką.

Vitaminas D ir širdis

Daugelį širdies ir kraujagyslių sistemos genų reguliuoja vitaminas D. Vitamino D trūkumas siejamas su širdies priepuoliu, insultu, aukštu kraujospūdžiu, diabetu, periferinių kraujagyslių ligomis ir širdies nepakankamumu. Tyrimų, kuriuose nagrinėjamas vitaminas D ir širdies bei kraujagyslių ligos, yra nedaug. Stebėjimo tyrimai rodo, kad yra ryšys tarp širdies ir kraujagyslių ligų ir vitamino D būklės. Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima nustatyti vitamino D papildų reikšmę širdies ir kraujagyslių ligoms.

Renino ir angiotenzino sistema iš dalies reguliuojama vitamino D pagalba. Yra atvirkštinis ryšys tarp hipertenzijos atvejų ir 25-hidroksivitamino D koncentracijos serume. Norint patvirtinti priežastinį ryšį tarp vitamino D koncentracijos ir kraujospūdžio, reikia atlikti daugiau tyrimų.

Apžvalginiame tyrime penki iš septynių tyrimų parodė atvirkštinį ryšį tarp 25-hidroksivitamino D koncentracijos serume ir širdies ir kraujagyslių ligų. Išemine širdies liga dažniau serga asmenys, kurių 25-hidroksivitamino D koncentracija serume yra maža, nei tie, kurių koncentracija yra didesnė. Vitamino D papildai neturėjo jokio teigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniams, o padidinus 25-hidroksivitamino D koncentraciją serume nuo 23 ng/ml iki daugiau kaip 40 ng/ml, jokios naudos nenustatyta.

Vitaminas D ir kitos ligos

Cukrinis diabetas yra susijęs su vitaminu D. Apie vitamino D ir 1 tipo cukrinio diabeto ryšį kalbėta pirmiau. Mažas vitamino D kiekis siejamas su 2 tipo cukriniu diabetu. Didesnis suvartojamo vitamino D kiekis siejamas su mažesne 2 tipo diabeto rizika. Nepaisant šių sąsajų, intervenciniai vitamino D tyrimai neįrodė, kad vitamino D papildų vartojimas sumažina diabeto riziką.

Vitaminas D svarbus smegenų vystymuisi, todėl gali būti susijęs su psichopatologija. Nustatyta, kad mažas 25-hidroksivitamino D kiekis serume yra Alzheimerio liga ir depresija sergantiems asmenims. Šie tyrimai neįrodo, kad mažas vitamino D kiekis yra šių būklių priežastis.

Mažas vitamino D kiekis gali padidinti mirties riziką. Nors yra ryšys tarp vitamino D ir mirtingumo nuo visų mirties priežasčių, neaišku, ar padidėjusi mirties rizika yra griežtai susijusi su vitamino D trūkumu, ar tiesiog su bendra prasta sveikatos būkle. Kai kurie tyrimai rodo, kad vėžiu sergančių pacientų mirtingumo rizika sumažėja, kai vitamino D kiekis yra didesnis, tačiau kiti tyrimai neparodė jokio ryšio tarp mirtingumo nuo vėžio ir 25-hidroksivitamino D koncentracijos serume.

daugiau info https://futuresnutrition.de/collections/vitamin-d3-30-000iu-90-stuck